Fęrsluflokkur: Sjįvarfang, fisk- og hvalveišar

Į ekki aš standa meš vestręnum "vinažjóšum"?!

Menn tala sumir galvaskir um naušsyn "samstöšu vestręnna žjóša" til stušnings višskiptabanni į Rśssa! En Bretar beittu ofbeldi viš okkur į mišunum frį žvķ fyrir 1901, sendu hingaš flotadeildir śr sjóhernum 1896 og 1897, "ķ og meš til aš sżna mįtt sinn og megin į höfunum" (Gušni Th. Jóhannesson), ollu hér drukknan žriggja vestfirzkra landhelgisgęzlumanna haustiš 1899, og aftur sendu žeir hingaš meš mun virkari hętti flotadeild 1958-60, ž.e. fimm herskipa, til aš halda varšskipum okkar ķ skefjum og vernda togara sķna į veišum innan hinnar nżju 12 mķlna landhelgi. 

Enn var landhelgin fęrš śt ķ 50 mķlur 1972; Bretar sendu hingaš žrjį öfluga, stóra (m.a. yfir 2000 t) og hrašskreiša drįttarbįta inn fyrir 50 mķlurnar til verndar veišiskipum sķnum, en frį maķ 1973 tvęr freigįtur og sķšan fleiri. "Aš jafnaši voru fjórar freigįtur į mišunum auk drįttarbįtanna" (Gušni Th. Jóhannesson, Žrjś žorskastrķš, Rv. 2006, s. 89). Žetta voru öflug herskip, og auk žess flugu Nimrod-žotur į mišin frį Bretlandi til aš njósna um feršir varšskipa okkar.

Brezku herskipin fór śt fyrir 50 mķlurnar 3. okt. 1973, og seinna ķ mįnušinum tókst samkomulag viš Breta um aš žeir virtu śtfęrsluna, en fengju aš halda 130.000 tonna veišikvóta til 15.11. 1975.

Erjur stóšu įfram yfir viš vesturžżzka togara 1973-75 (klippt į togvķra 15 žeirra). Sumariš 1975 var fiskveišilögsagan fęrš śt ķ 200 mķlur, en įšur en žaš geršist, höfšu alvarlegar įkeyrslur brezkra drįttarbįta į varšskipin įtt sér staš.

Žrišja žorskastrķšiš stóš yfir 1975-76; enn sendu Bretar herskip inn ķ nżja lögsögu okkar og beittu žeim haršar en nokkurn tķmann fyrr. MÖRG skip, beggja ašila, skemmdust verulega ķ žeim įrekstrum sem žį uršu milli ķslenzkra varšskipa og brezkra herskipa og drįttarskipa. Į žremur dögum ķ marz 1976 lentu t.d. Tżr og Žór ķ samtals sjö įrekstrum viš žrjįr freigįtur (Gušni Th., 131).

Myndu margir ungir menn nś į dögum naumast trśa sķnum eigin augum aš lesa um žau lķfshęttulegu įtök, sem įttu sér staš ķ žessu sķšasta žorskastrķši. Mikil mildi var, aš varšskipiš Tżr sökk ekki ķ djśpiš eftir aš freigįtan HMS Falmouth keyrši į bakboršshliš žess į fullum hraša og lagši Tż nęstum į hlišina. Bęši skipin skemmdust viš įkeyrsluna, Tżr žó öllu meira. Annaš dęmi er hér af varšskipinu Ver, Gušni Th. segir frį:

Ver varš fyrir stórtjóni eftir aš stefni HMS Leander skall į brś hans stjórnboršsmegin sķšdegis 22. maķ 1976. Žarna réš hrein heppni žvķ, lķkt og ķ atlögunni aš  fyrr ķ mįnušinum, aš varšskipsmenn slösušust ekki eša létu lķfiš. Ver var ķ slipp uns yfir lauk ķ žorskastrķšinu. Freigįtan skemmdist lķka illa og leki kom aš henni. Brįšabirgšavišgerš fór fram į hafi śti en ekki var tališ óhętt aš sigla į meira en tķu hnśta hraša žį fjóra daga sem Leander var įfram į Ķslandsmišum.

Sögulausir menn geta svo haldiš įfram aš gaupa į vefsķšum af "samstöšu vestręnna žjóša" og mikilvęgi žess aš standa meš "vinažjóšum". Og hér hefur ekkert veriš minnzt į Icesave-mįliš og hryšjuverkalög Breta!


mbl.is Forsetinn ręšir viš Rśssa
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Stefnumörkun višskiptastrķšsins var lķklega strax frį upphafi stjórnarskrįrbrot

Hafši stefnumörkun Gunnars Braga og stjórnvalda veriš borin undir utanrķkismįlanefnd žegar hann kynnti "hörš mótmęli ķslenskra stjórnvalda, lżsti žjóšaratkvęšagreišslu į Krķm marklausa og sagši aš sem EES-rķki mundi Ķsland taka žįtt ķ višskiptažvingunum meš öšrum EES-rķkjum, žaš er Noregi og Liechtenstein auk ESB-rķkjanna"? Hafši žessi įkvöršun hans veriš borin undir žingflokka rķkistjórnarinnar eša sjįlft Alžingi?

Hafši nokkurt įhęttu- eša kostnašarmat veriš gert um įhrif žessa višskiptabanns? Svo viršist EKKI hafa veriš, heldur er fyrst nśna veriš aš óska eftir "samrįši" viš fulltrśa sjįvarśtvegsgeirans!

Finnst almennum félögum ķ Framsóknar- og Sjįlfstęšisflokki, aš žetta sé heilbrigš og ešlileg mótun stjórnarįkvaršana? Bśast žeir ekki viš meira af sķnum mönnum en žessu?

Žegar ķ ljós er komiš, aš žessi stefna er "alger katastrófa fyrir sjįvarśtveginn" og mun fela ķ sér um 35 (ekki 30) milljarša króna tap frį śtflutningstekjum af makrķlnum einum til Rśsslands ķ fyrra, en svo mikiš aš auki vegna sölu į frystri lošnu til Rśssa (žeir kaupa 80% af okkar framleišslu), sem og, aš žetta sama tap yrši svo endurtekiš įrlega nęstu 5 eša 10 įrin, kannski lengur (įsamt rśķneringu mikils hluta makrķlveiša viš Ķsland og Gręnland og ofmiklu įlagi į įtu ķ sjó viš landiš, meš tjóni fyrir veišar śr öšrum fiskstofnum og fyrir fuglalķf viš landiš), er žį ekki ljóst, aš žessi upphaflega stefnumörkun Gunnars Braga og stjórnvalda hefši, aš öllu athugušu, įtt aš teljast mešal mikilvęgra stjórnarrįšstafana / mikilvęgra stjórnarmįlefna skv. oršalagi 16.-17. gr. stjórnarskrįrinnar?  

Sé žaš rétt hjį mér,  bar žį ekki rķkisstjórninni aš bera žessa mikilvęgu stjórnarrįšstöfun upp fyrir forseta landsins ķ rķkisrįši, skv. 16. grein stjórnarskrįrinnar? Og er žaš ekki svo, aš rįšherrafund bar aš halda um žetta mikilvęga stjórnarmįlefni (skv. 17. stjórnarskrįr-greininni? Og stendur svo ekki ķ 19. grein sömu gildandi stjórnarskrįr: "Undirskrift forseta Ķslands undir löggjafarmįl eša stjórnarerindi veitir žeim gildi, er rįšherra ritar undir žau meš honum"?

Var žetta gert? Ef ekki, var žį įkvöršun rįšherrans og fylginauta hans lögmęt skv. stjórnarskrį? Ef ekki, er žį ekki žeim mun aušveldara aš hętta viš žessa ólögmętu stefnumörkun okkar skammsżnu landstjórnenda?


Af žįtttöku sumra ķ strķši annarra

--- Daginn sem višskipabann Rśssa skall į Ķslandi ---

                   

Rįšlaus gekk viš Rśssa į hólm

rķkisstjórn brįšręšisflokka.

Heims yfir ranglęti hrķn svo ólm

og heldur svo įfram aš fokka

ķ stefnuleysi, vonleysi vķst,

vitandi“ ei hvaš af glópskunni hlżzt

og aumri žjónkun viš herrana höršu,

sem hįlfri žrį aftur aš rķkja“ yfir jöršu.

 

Aš kveldi 13. įgśst 2015.


mbl.is Įttu ķ miklum samskiptum viš Rśssa
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Landrįš aš bera fyrir borš hag ķslenzka rķkisins ķ erindrekstri ķ samskiptum viš önnur rķki? Makrķlmįliš!

 92. gr.  Sömu refsingu [fangelsi allt aš 16 įrum] skal enn fremur hver sį sęta, sem fališ hefur veriš į hendur af ķslenska rķkinu aš semja eša gera śt um eitthvaš viš annaš rķki, ef hann ber fyrir borš hag ķslenska rķkisins ķ žeim erindrekstri.
 Hafi verknašur sį, sem ķ 1. og 2. mgr. hér į undan getur, veriš framinn af gįleysi, skal refsaš meš …1) fangelsi allt aš 3 įrum, eša sektum, ef sérstakar mįlsbętur eru fyrir hendi.
   1)L. 82/1998, 23. gr. 
 92. gr. Sömu refsingu [fangelsi allt aš 10 įrum] skal hver sį sęta, sem af įsetningi eša gįleysi stofnar hlutleysisstöšu ķslenska rķkisins ķ hęttu, ašstošar erlent rķki viš skeršingu į hlutleysi žess, eša brżtur bann, sem rķkiš hefur sett til verndar hlutleysi sķnu. 

Žetta var śr landrįšabįlki almennra hegningarlaga, nr 19/1940 (sbr. hér).

Er ekki athugandi fyrir alžingismenn, hvort žeim leyfist yfirhöfuš aš rjśfa žaš almennt samžykkta fyrirkomulag, aš Ķsland eigi vinsamleg samskipti viš önnur rķki og bregši ekki fęti fyrir žjóšhagslega mikilvęg višskipti sinna eigin borgara og fyrirtękja viš önnur lönd? 

Leyfist žingmönnum og rįšherra aš bera fyrir borš fjįrhagslegan hag ķslenzka rķkisins m.t.t. skatta af atvinnurekstri og af launatekjum manna, sem og af drjśgum gjaldeyristekjum rķkisins af śtflutningi žeirra atvinnufyrirtękja?

Leyfist žeim aš taka hag erlendra rķkja og rķkjabandalags fram yfir hag ķslenzka rķkisins? En er žaš ekki einmitt aš gerast ķ makrķlmįlinu? Hefur ekki Evrópusambandiš sótt žaš fast aš nį Śkraķnu undir sķn įhrif, sjįlfur forseti framkvęmdastjórnar ESB lżst žvķ yfir, aš Śkraķna eigi heima ķ Evrópu­sambandinu, og stuttu seinna bśiš aš fremja valdarįn og stjórnarbyltingu ķ Kęnugarši, eftir aš fjölda manns hafši veriš borguš žókknun fyrir aš taka žįtt ķ róstum į ašaltorgi og fyrir framan stjórnarstofnanir ķ Kiev?

Til hvers erum viš meš utanrķkisrįšherra sem beitir sér fyrir višskiptažvingunum viš okkur sjįlf, til stórskaša fyrir sjįvarśtveginn? Hvaša skaši var unninn ķslenzkum žjóšarhagsmunum meš endursameiningu Krķmskagans viš Rśssland?

Er Gunnar Bragi Sveinsson, mašurinn sem hefur EKKI stašiš sig gagnvart žvķ hlutverki sķnu aš vinna aš endanlegum slitum į ólögmętri ESB-umsókn Össurar Skarphéšinsonar, er hann nś oršinn aš mešfęrilegum hjįlparkokki žessa sama stórveldis, og eigum viš aš lķša honum žaš aš gera žaš į kostnaš žjóšarinnar, jafnvel meš missi allt aš 30 milljarša króna gjaldeyristekna įrlega?


Er sišferšilega rangt aš veiša hvali?

Žannig var spurt į vef Śtvarps Sögu frį hįdegi ķ gęr žar til ķ dag og góš athygli vakin į könnuninni ķ dagskrį žess śtvarps. Žįtttaka ķ könnuninni var nokkuš drjśg: 406 manns svörušu, žar af voru hlutlausir 9 manns eša 2,2 prósent, en NEI sögšu 349 eša 86% og JĮ ašeins 48 eša 11,8%.

Žaš er gott aš finna, aš ég og meginžorri žjóšarinnar eigum samleiš ķ žessu mįli, og ķ samręmi viš žessa nišurstöšu er įšur fram komiš yfirgnęfandi fylgi Ķslendinga viš hvalveišar.


Mannśšlegar hvalveišar

Žaš er sjįlfsagt aš leggja įherzlu į aš ašferšir tll hvalveiša séu eins mannślegar og unnt er. Žaš breytir žvķ ekki, aš viš höfum fullan rétt į sjįlfbęrum hvalveišum hér viš land, jafnvel til aš koma ķ veg fyrir ofvöxt hvalastofna og of mikla įgöngu žeirra į fiskistofna, rétt eins og Svķar vilja nś varšveita fiskistofna meš veišum į 400 selum skv. frétt ķ dag.

Sigmundur Davķš Gunnlaugsson forsętisrįšherra įtti glęsilega innkomu um hvalveišimįl ķ Mbl.is-frétt ķ dag: Afstašan ręšst ekki af umvöndunum, frétt sem hefur sigiš langt nišur į Mbl.is-sķšunni vegna fjölda frétta žar ķ dag, m.a. af ESB-mįlum. En hér er sérstaklega męlt meš afar vandašri umfjöllun hans žar.

Žótt Ķslendingar séu aš miklum meirihluta hlynntir hvalveišum, en nišurstaša skošanakönnunar Capacent Gallup um mannśšlegar veišar (sjį tengil nešar) einungis glešileg og ętti aš sżna umheiminum, aš žaš er ekki af grimmd eša haršbrjósta tillitsleysi sem Ķslendingar leggja stund į žessar veišar.


mbl.is Mikilvęgt aš hvalveišar séu mannśšlegar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Viš erum nęstir į įrįsarlistanum!

Simon Coveney, sjįvarśtvegsrįšherra Ķrlands, eggjar Evrópusambandiš til aš ganga ķ skrokk į Ķslendingum ķ haust, nęst į eftir Fęreyingum. 

Žessir sérhagsmunaseggir į Ķrlandi og Skotlandi, sem nota Evrópusambandiš sem verkfęri sitt, skirrast einskis viš aš lįta kné fylgja kviši gegn žjóšum, sem eru einfaldlega aš veiša fisk ķ eigin lögsögu og jafnvel ķ miklu minna męli en žęr ęttu aš gera, vegna žess aš makrķllinn er trślega žrefalt meiri aš magni en ESB-menn hafa gefiš sér, og žessi fiskstofn fer eins og ryksuga um höfin og étur upp įtu og seiši og sviptir ašra fiskstofna hér fęšu sinni -- sem og fugla viš strendur landsins.

Hvaš halda žessir Brusselkarlar aš žeir séu?! Žaš er kominn tķmi til aš veita žeim sömu móttökur og Bretar fengu hér ķ landhelgisstrķšunum og eins og žeir fengu (ESB-menn) ķ Icesave-mįlinu af hįlfu samhuga* žjóšar, sem meš einurš og žolinmęši fekk sinn langžrįša sżknudóm frį EFTA-dómstólnum. 

* Aš mestu leyti samhuga, žrįtt fyrir svik ótal margra leišandi manna og hrakspįr skeikulla akademķkera og hagsmunaašila, aš ógleymdum öllum mešvirku ESB-mįlpķpunum.


mbl.is Vill ašgeršir gegn Ķslandi ķ haust
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Las Malvinas!

Falklandseyjar ęttu aš tilheyra Argentķnu. Žaš er rétt af Cristinu Kirchner, forseta Argentķnu, aš ķtreka enn einu sinni tilkall til eyjaklasans. Bretar viršast halda aš valdiš gefi žeim rétt, en žeir brutu réttinn strax ķ upphafi og geta ekki skżlt sér meš yfirgang sinn į bak viš örfįar hręšur sem byggja eyjarnar.

 

Żmis rķki Amerķku taka undir kröfur Argentķnu, enda full įstęša til žrįtt fyrir aš herforingjastjórn Videla hafi spillt į sinn hįtt fyrir mįlinu meš innrįsinni 1982.

 

Sjį nįnar hér: Falklandseyjar tilheyra Argentķnu meš engu sķšri rétti en landgrunniš hér tilheyrir Ķslandi og einkum tilvķsun žar ķ skrif mķn į ensku um žetta deilumįl Breta og Argentķnumanna.


mbl.is Ķtreka tilkall sitt til Falklandseyja
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Boršum hrefnukjöt!

Hrefnuhakk bżšst į įgętu verši ķ verzlunum. Neytum ķslenzks kjöts fremur en innflutts, žaš stušlar aš aukinni atvinnu innanlands og gjaldeyrissparnaši.

Įgętt er hjį hrefnuveišiskipstjóra aš benda į, aš žaš er fęšuframbošiš ķ sjónum, sem ręšur mestu um, hvar hrefnan heldur sig, alls ekki, aš hin fįu hrefnuveišiskip noršan lands fęli hana frį, eins og talsmašur hvalaskošunarfyrirtękis hélt žó nżlega fram (sjį fréttartengil nešar). 

Nś leitar makrķllinn į Noršurlandsmiš og meiri hrefnuveiša aš vęnta ķ kjölfariš. Og žį er aš taka til matar sķns, enda er hrefnukjöt įgęt fęša og żmsar leišir til aš matreiša hana, en įgętt t.d. aš lįta nišurskornar (og gjarnan baršar) hrefnusneišar liggja nokkrar klukkustundir ķ mjólk ķ ķsskįpnum, įšur en steiktar eru eša grillašar. Svo er bara aš krydda eftir žörfum og bera fram meš öšru viš hęfi, og žetta er nś bara einfaldasta leišin, listakokkar hafa žęr flelri og betri.


mbl.is Veišar ekki įstęšan fyrir fįum hrefnum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Fyrri sķša

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband