Fęrsluflokkur: Varnar- og hernašarmįl

Noršur-kóresk "frišarnefnd" į vegum stjórnvalda talar śt !

„Žaš ętti aš sökkva fjór­um eyj­um eyja­hafs­ins ķ hafiš meš Juche-kjarn­orku­sprengju. Jap­an žarf ekki aš vera til nį­lęgt okk­ur,“ sagši ķ yf­ir­lżs­ingu nefnd­ar­inn­ar til noršurkór­esku rķk­is­frétta­stof­unn­ar. (Mbl.is)

Brjįlęšiš sem er ķ gangi hjį viškom­andi stjórnvöldum sżnir sig ķ žessum stóryršum. Ennfremur hvernig žeir tala um Sameinušu žjóš­irnar: ör­ygg­is­rįšiš kalla žeir „verk­fęri illsk­unn­ar“ sam­sett af „mśtužęgum“ rķkj­um sem hlżši skip­un­um Banda­rķkj­anna! Og žeir vilja „sökkva“ Jap­an og sveipa Banda­rķk­in „ösku og myrkri“ vegna stušnings rķkj­anna viš višskiptažving­an­ir ör­ygg­is­rįšs Sam­einušu žjóšanna vegna kjarn­orku­tilrauna Noršur-Kór­eu!

Orš eru til alls fyrst. Hugsun žessara ofuręstu stjórnvalda er ekki ašeins veruleikafirrt, heldur stórhęttuleg heimsfriši. Er full įstęša til aš setja žeim stólinn fyrir dyrnar og vonandi meš žeim hętti sem leiši ekki til stórfellds strķšs meš meiri hįttar mannfalli.


mbl.is Hóta aš sökkva Japan og myrkva Bandarķkin
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Bretar ętla aš setja reglur sem skylda drónanotendur til aš lęra öryggisreglur og skrį sig į netinu

Komiš er ķ ljós, aš drónar eša flygildi, jafnvel ašeins tveggja kķlóa, geta valdiš valdiš stórskaša į faržegaflugvélum. Um žetta er fjallaš ķ The Times ķ dag: Drone pilots must prove they know safety rules and register online, og žar er žessi mynd og myndartexti meš:

Plans for a compulsory registration system come after tests showed that a 2kg drone could critically damage a passenger aircraft

Plans for a compulsory registration system come after tests showed that a 2kg drone could critically damage a passenger aircraft  JOHN STILLWELL/PA

Drónar eru sś tękninżjung, sem einna hęttulegust getur oršiš į sviši hernašar og hryšjuverka. Hafa mį žar ķ huga, aš Kķnverjar eru farnir aš framleiša fjarstżrš flygildi meš mikla buršargetu (t.d. fyrir sprengjur) og allt aš 20 metra vęnghaf og selja ķ įgóšaskyni, en žį óttast menn ekki sķzt, aš einręšisstéttin ķ Noršur-Kóreu komist žar ķ feitt til aš valda andstęšingum sķnum sem mestum spjöllum.


Eru islamistar farnir aš sękja sér kynstur vopna ķ herbśšir NATO-rķkja?

Vanręksla og nķzka viš varnarmįl kemur nišur į öryggi Vesturlanda. Ķ Portśgal var vopn­­um og sprengi­efn­­um "stoliš ķ skjóli nęt­ur į svęši žar sem ör­ygg­is­mynda­vél­ar hafa veriš bilašar ķ meira en tvö įr" (Mbl.is). Viku sķšar er komiš ķ ljós hve al­var­leg­t mįliš er.

Ekki kom žó ķ ljós hversu miklu var stoliš fyrr en spęnski mišil­inn El Espanol sagšist hafa lista žess efn­is und­ir hönd­um.

Sam­kvęmt žeim hirtu žjóf­arn­ir

  1. 1.145 nķu mm riff­il­skot­fęri,
  2. 150 hand­sprengj­ur,
  3. 44 skrišdrekaįrįsar-­sprengj­ur (anti-tank grenades),
  4. 18 tįra­gassprengj­ur,
  5. 102 tķmasprengj­ur og
  6. 264 plastiksprengjur.

El Espanol seg­ist hafa séš list­ann eft­ir aš hann var send­ur žarlend­um yf­ir­völd­um. (Mbl.is)

Žaš gengur ekki aš svelta lögreglu og öryggisgęzlu, ž.m.t. heri, į Vesturlöndum, meš sķfelldum nišur­skurši pólitķkusa, sem gjarnan fśngera einna helzt sem stušpśšar į žaš, sem skamm­sżnir įróšurs­menn og fjölmišlar žrżsta į um, ķ staš žess aš fylgt sé langtķma-įętlunum og stöšugleika­stefnu, žar sem vanręksla viš lykilstošir samfélagsins kemur ekki til greina.


mbl.is Vopnum og sprengiefni stoliš frį hernum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hįskalegur įrekstur stórveldanna vegna Sżrlands - Rśssar hóta Bandarķkjamönnnum

Stjórnvöld ķ Rśsslandi hafa tilkynnt bandarķskum yfirvöldum aš žau muni lķta į flugvélar žeirra sem skotmork og fylgjast meš žeim sem slķkum. Žetta gera žau vegna žess aš Bandarķkjaher skaut nišur flugvél sżrlenska hersins sem gerši loftįrįsir į hersveitir sem njóta stušnings Bandarķkjahers." (Rśv segir frį.)

Hęttan viršist veruleg.

Rśssar hafa einnig lżst yfir aš žeir muni loka į samskipti landanna ķ tengslum viš hernašarašgeršir ķ Sżrlandi, en žeim var ętlaš aš koma ķ veg fyrir slys ķ lofti. Bandarķsk F/A-18E Super Hornet skaut vélina nišur, sem var sprengjuflugvél af geršinni Su-22 ... (Sama frétt.)


mbl.is Skaut nišur sżrlenska herflugvél
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Spiderman speaking

Spiderman • 5 hours ago

So far since Trump, no Jihadist attack on US soil (look at facepalm Europe), no North Korea nuclear test (4 during Obama), lowest employment rate since 2001, improving NATO spending from allied countries, 0 Syria chemical attack since Trump's response, highest stock market level in history.

And what Dems and their MSM propaganda machines have to say? Worst president ever and let“s resist and start a civil war? No wonder they lost the House, the Senate, and the White House. And wha“s with this self-claimed "social elite" status by Dems supporters?

Žaš er svo sem allt ķ lagi aš žessar įbendingar komi hér fram.

 


Vinstri gręn lķta į vopnaša lögreglumenn į almannafęri sem ógn viš öryggi borgaranna!

Žaš er allt į sömu bókina lęrt hjį žessum flokki įr og sķš:

 

Vinstri gręnt er von­laust liš,

fęr vont aš hugsa um:

Ei vill verja Ķs­land­iš,

er į žeim bux­um

helzt aš stinga öllum inn

sem ętla aš verja mann­skap­inn.  

 

Sjį annars um žessi mįl:

Björn Bjarnason: Uppnįm vegna nįvistar sérsveitar

Jón Magnśson hrl.: VG telur lögregluna hęttulega (hörkugóš grein, nż)

og žessa grein mķna: Öryggismįl almennings gagnvart hryšjuverkahęttu fęrast ķ skįrra horf en įšur, en betur mį, ef duga skal. Śrtöluhjal vinstri manna į ekki aš stżra för!

Skošanakönnun stóš yfir į vef Śtvarps Sögu um helgina og nišurstašan birt kl.12 ķ gęr. Žar var spurt: Ertu andvķg/ur vopna­burši lögreglu? NEI sögšu 81,43%. JĮ sögšu 16,43%, en hlutlaus voru 2,14%. Žetta styšur ķ raun žęr ašgeršir, sem Lögreglan į höfušborgarsvęšinu greip til nś um helgina.


mbl.is Vill aš almenningur sé upplżstur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

”Žjóšviljinn” og frišarumręšan, 1. grein

[Endurbirt śr Mbl. 3.2. 1984, s.33]

–– eftir Jón Val Jensson

Nokkur vešrabrigši hafa oršiš ķ afstöšu ķslenzkra sósķalista til kirkju og kristin­dóms, a.m.k. į ytra borši. Orsökin er ekki neitt uppgjör viš efnis­hyggju­grund­völl marx­ismans, heldur fyrst og fremst samskiptin viš frišarhreyfinguna, sem undanfarin žrjś įr hefur veriš ķ uppgangi į Vestur­löndum og m.a. nįš rękilegri fótfestu innan kristinnar kirkju. (Önnur įstęša, sem oft hefur haft žau įhrif aš milda fjandskap marxista śt ķ trś og kristni, er sś stašreynd, aš ótaldir kirkj­unnar menn hafa beitt sér af afli gegn žjóšfélagslegu misrétti ķ vestręnum löndum, oft ķ nafni kristinnar trśar, og hafa fįeinir žeirra jafnvel gengiš til lišs viš sósķalķska flokka utarlega į vinstri vęng stjórnmįlanna.)

Samskipti bįšum ašilum til góšs?

Ég get ķ sannleika sagt ekki óskaš sósķalistum nema hins bezta af žeim samskiptum viš kristna frišar- og réttlętissinna, sem komizt hafa į milli žessara ólķku hópa. Allt, sem dregur śr tiltrś sósķalista į efnishyggju marxismans og žeim sjįlfbirgingshroka margra žeirra, aš žeir bśi einir yfir réttum lausnum į vanda mannkyns, ętti aš geta oršiš žeim til góšs. En augljóst er, aš birting predikana- og greinarstśfa eftir presta ķ Žjóšviljanum og almennt talaš vinsamlegri tónn žess blašs ķ garš kirkjunnar bżšur žvķ heim, aš tryggir lesendur blašsins verši óvissari meš sinn marxisma og tżni nišur sķnum kreddulęrdómi. Žetta er aušvitaš ekki meiningin — og žess jafnvel gętt aš lįta helzt ekki fylgja slķkum tilvitnunum til presta annaš en žaš, sem beint eša óbeint nżtist mįlstaš Žjóšviljans sjįlfs. En „Andinn blęs žar, sem hann vill," segir heilög Ritning, og žaš er von mķn, aš žessar breyttu ašstęšur megi smįm saman gera ķslenzka sósķalista umburšarlyndari og nęmari gagnvart žvķ, sem kristindómurinn hefur fram aš fęra til lausnar į okkar andlegu og veraldlegu vandamįlum.

En hér er ekki stungiš nišur penna til žess aš ręša um žau hollu įhrif, sem mįlsvarar trśar og kirkju gętu haft į ķslenzka sósķalista (ž.m.t. kommśnista). Ętlun mķn er öllu fremur sś aš vekja athygli į žvķ, hvernig Žjóšviljinn hefur i žessu sambandi beitt vķsvitandi mistślkunum ķ umręšu sinni um frišarmįlin, m.a. meš žvķ aš notfęra sér śt ķ yztu ęsar róttęk ummęli nokkurra klerka, į mešan žagaš er um önnur ummęli žeirra og annarra, sem ekki ganga ķ sömu įtt. En af žessu mį rįša, hvaš ķ raun bżr į bak viš flangs Žjóšviljans utan ķ kristna frišarsinna. Ętti žaš aš geta kennt žeim sķšarnefndu aš varast aš reiša sig į fréttaflutning Žjóšviljans af frišarbarįttunni, af žvķ aš blašiš fjallar ekki hlutlęgt um višhorf kirkjunnar manna til strķšs og frišar, heldur tślkar žau aš vild eins og bezt getur hentaš stefnu Žjóšviljans sjįlfs. Aš óbreyttu vęri žvķ fįvķslegt aš ętla, aš kristnir frišarsinnar hafi jafngott af samskiptunum viš sósķalista eins og vęnta mį, aš sósķalistarnir geti haft af samskiptum viš žį fyrrnefndu.

Enn er aš geta eins įberandi žįttar ķ mistślkunum Žjóšviljans ķ žessu sambandi, ž.e. aš gera allt žaš, sem unnt er til aš sverta og rangfęra mįlflutning žeirra frišarsinna, kristinna sem annarra, er vilja knżja į um gagnkvęma afvopnun ķ staš einhliša uppgjafar Vesturveldanna. Öllu žessu munu gerš nokkur skil ķ žremur samfelldum greinum hér ķ blašinu.

Ofbeldi ķ staš rökręšna

Menn fengju harla ljóta hugmynd um mįlflutning Morgunblašsins af frišar­mįlum, ef žeir lęsu ašeins Žjóšviljann. Ķ žęttinum „Klippt og skoriš" ķ Žjóšviljanum 29. des. sl. mį greina nokkra hęfni ķ įróšurs­brögšum, en hins vegar örlar žar ekki į hęfileika til aš geta tekiš upp žrįšinn ķ skynsam­legri umręšu, žar sem „sķšasti ręšumašur" hafši skiliš viš efniš meš gildum rökum (ég vķsa hér til umfjöllunar Staksteina Morgunblašsins um frišarmįlin, sem brįtt veršur getiš nįnar). Ķ staš žess aš glķma viš žau rök į sanngirnis­grundvelli eru žau viljandi žöguš ķ hel ķ Žjóšviljanum og sķšan byrjaš hnśtukast ķ litlum tengslum viš efniš, eins og tķtt er ķ pólitķskri umręšu hérlendis. En žaš er vansi į góšum blašamanni aš vera ekki fęr um aš taka žįtt ķ rökręšum um žaš efni, sem hann tekst į hendur aš skrifa um. Auk žess lżsir žaš naumast viršingu fyrir mikilvęgi og alvöru frišar­umręšunnar aš una žvķ ekki, aš hśn lśti skynsemdar­rökum, heldur ljśga meš žögninni og öšrum mistślkunum.

Hrein valdbeiting er jafnan talin hin skżra mótsetning mįlefnalegra rökręšna. Margt af žvķ, sem skrifaš er ķ dagblöšin, viršist aftur į móti fremur hugsaš sem žjösna­kennd hagnżting į žvķ tękifęri aš hafa frjįlsar hendur til aš hagręša stašreyndum į kostnaš „andstęš­ingsins" heldur en alvarleg višleitni til aš taka žįtt ķ vitręnni umręšu, žar sem sannleikans er leitaš og hann stig af stigi leiddur ķ ljós meš žvķ aš skoša rök bęöi meš og móti įkvešnum mįlstaš. Žjösnahįttur af žvķ tagi mį kallast e.k. andlegt ofbeldi, en žetta er einmitt žaš, sem er einkenniš į umręddri grein ķ Žjóšviljanum.

„Klippt og skoriš" ķ Žjóšviljanum

Ķ inngangi aš rangfęrslum sķnum segir Žjóšviljinn: „Hinar almennu og lįtlausu frišarašgeršir į Žorlįksmessu ķ Reykjavķk og vķšar fara svo fyrir brjóstiš į Morgunblašs­mönnum, aš žeir sjį įstęšu til aš naggast (sic) og nudda utan ķ frišarsinna ķ fyrsta blaši eftir jól. Mogginn reynir nś eins og alltaf įšur aš gera frišarsinna og ašgeršir žeirra tortryggileg. Um žetta skulu nś nefnd dęmi." (Takiš vel eftir žessu sķšasta, viš eigum eftir aš skoša, hvaša dęmi verša notuš til aš sanna žessar fullyršingar.)

Žaš veršur engan veginn séš af žessum formįla, aš Staksteinagrein Mbl. 28. des. var ķ rauninni öll į bandi frišarstefnu. Žar var žvķ einmitt fagnaš, aš frišargangan į Žorlįksmessu hafi „fariš fram meš allt öšru sniši aš žessu sinni en undanfarin įr, žegar Samtök herstöšvaandstęšinga fóru žar meš forystu. Nś létu žeir til sķn taka, sem ręša um friš į öšrum forsendum en herstöšvaandstęšingar, sem vilja einhliša afvopnun Vesturlanda og aš hśn hefjist meš žvķ, aš Ķsland verši opiš og varnarlaust."

Ķ Staksteinagreininni er ennfremur vitnaš ķ įvarp žeirra, sem stóšu fyrir blysförinni, žar sem lżst er trś į mikilvęgi žess, aš Ķsland stušli aš friši og afvopnun į alžjóšavettvangi, m.a. meš žvķ aš vinna aš stöšvun į framleišslu kjarnorkuvopna. Höfundur Staksteina bętir viš: „Undir žetta og öll žau markmiš, sem lżst er ķ įvarpi blysfarenda gegn kjarnorkuvį į Žorlįksmessu, geta allir tekiš, sem unna friši. Hitt er ljóst, aš ekki eru allir į einu mįli um leiširnar aš markmišinu. Hvernig er bezt stušlaš aš friši og afvopnun? Hvaša leiš er įrangursrķkust til aš stöšva framleišslu kjarnorkuvopna? Hvaš er įtt viš meš „sérhverri višleitni" ķ žįgu frišar į jöršu?" (Auškennt hér, JVJ.)

Žaš eru žessar skynsamlegu og ešlilegu spurningar, sem Žjóšviljinn reynir aš lįta lķta śt sem ótękar und­an­fęrslur og mįlalengingar. En hljótum viš ekki aš reyna aš gera upp viš okkur, hvaša leišir séu raunhęf­astar og affara­sęlastar til aš tryggja heimsfrišinn? — Staksteinar hafa m.a. žetta aš segja um leiširnar:

„Žaš eru įtökin um leiširnar aš markmišunum, sem sett hafa svip sinn į umręšur į Vestur­löndum undanfarin įr. Žar telja sumir beztu leišina vera žį, aš Vesturlönd haldi aš sér höndum, lįti undir höfuš leggjast aš svara vķgbśnaši Sovétmanna ķ sömu mynt ķ žeirri von og trś, aš rįšamenn ķ Kreml sjįi aš sér viš žaš. Ašrir eru žeirrar skošunar, aš eina leišin til aš nį įrangri ķ afvopnunarmįlum sé, aš Vesturlönd sżni festu og treysti varnir sķnar, um leiš og reynt sé aš nį samkomulagi viš kommśnista­rķkin um gagnkvęma afvopnun. Sķšari leišin hefur oršiš ofan į hjį rķkisstjórnum Atlantshafsrķkjanna." Hvaša skošun sem menn annars hafa į afstöšu Staksteina­höfundarins, žį er a.m.k. ljóst, aš hann ręddi um mįliš meš rökum. Hér var frišar­hreyfingunni sżnd full viršing meš žvķ aš fjalla jįkvętt um markmiš hennar og freista žess aš fį botn ķ žaš, hvaša leišir séu raunhęf višleitni ķ žįgu frišar.

En ķ grein Žjóšviljans er allt žetta „klippt og skoriš" nišur. Žar er ekki minnzt einu orši į žaš, aš Mbl. setti ekki ašeins fram žį spurningu, hvaš įtt vęri viš meš „sérhverri višleitni" til frišar, heldur fylgdi žeirri spurningu eftir meš rökstuddum įbendingum um naušsyn žess, aš ekki verši lįtiš gott heita, aš sś afvopnunarleiš byrji meš einhliša stöšvun į framleišslu og uppsetningu kjarnorku­vopna ķ V-Evrópu, į sama tķma og Rśssar hafa raskaš stórlega vopnajafnvęgi ķ įlfunni meš uppsetningu eigin kjarnorkuflauga.

Žaš var į žaš bent ķ The Times 4. jan. 1983, aš tilboš Rśssa um aš fękka SS-20-flaugum (įn žess žó aš glata yfirburšum sķnum į žessu sviši), ef NATO-rķkin hęttu viš uppsetningu stżriflauganna, hefši alls ekki komiš fram nema vegna žess, aš vestręn rķki stóšu fast gegn öllum kröfum um einhliša afvopnun. Stefna gagnkvęmrar afvopnunar (multilateralism) hafši žannig žegar sżnt sig aš vera įrangursrķk til aš fį Rśssa til aš gera tilslakanir į yfirgangs­stefnu sinni.

En Žjóšviljinn slęr striki yfir allar skynsamlegar umženkingar um raunhęfa frišarvišleitni og segir: „Morgunblašiš skilur ekki bošskapinn til rķkisstjórnarinnar og žjóšarinnar og spyr af žjósti: Hvaš er įtt viš meš „sérhverri višleitni" ķ žįgu frišar į jöršu? Von aš Mogginn spyrji (— en Žjóšviljinn žegir hér vandlega um svar Morgunblašsins viš žessari spurningu! — Innskot JVJ). Blašiš hefur nefnilega gengiš allra gagna lengst ķ aš verja stefnu NATO og žaš herskįasta, sem uppi er hverju sinni ķ alžjóšastjórnmįlum." (Aths. JVJ: Varši žį Morgunblašiš innrįs og įrįsarstrķš Sovétrķkjanna ķ Afghanistan? Eša telst žaš kannski ekki svo „herskįtt" strķš?)

Raunhęf frišarvišleitni

Žjóšviljinn klykkir śt meš „rökstušningi" sķnum ķ žessu fyrra „dęmi" meš eftirfarandi oršum: „Morgunblašiš veit lķka af hyggjuviti sķnu, aš žaš styšur ekki sérhverja višleitni ķ žįgu frišar į jöršinni. Hvaša višleitni ķ žįgu frišar į jöršinni styšur Morgunblašiš?"

Ég tala aušvitaš ekki fyrir Morgunblašiš og myndi heldur ekki kęra mig um slķkt, žar sem ég er ekki aš öllu leyti sammįla žvķ um afstöšuna til frišar- og varnarmįla, enda žótt ég standi ķ meginatrišum meš žvķ gegn stefnu Žjóšviljans. En ég geng hér fram til varnar vegna žess aš Žjóšviljinn er aš varpa rżrš į grund­vallar­višhorf flestra fylgismanna Sjįlfstęšis­flokksins og fleiri flokka ķ žessu mįlefni: Frišur veršur naumast tryggšur meš einhliša frumkvęši Vesturveldanna ķ afvopnunar­mįlum į žeim tķma, sem žau eru veikari ašilinn ķ Evrópu bęši hvaš snertir hefšbundin vopn og kjarnorkuvarnir, heldur eigum viš aš žrżsta į um samhliša afvopnun stórveldanna įn žess aš raska um of, mešan į žessu stendur, žvķ „jafnvęgi óttans", sem hefur veriš grundvöllur frišar ķ Noršur- og Vesturįlfu sķšustu įratugi.

Žaš er einfalt mįl aš svara spurningu Žjóšviljans. Morgunblašiš styšur raunhęfa afvopnunarvišleitni. Spurningunni mį einnig svara meš öšrum spurningum: Hvaša frišar­višleitni studdi Chamberlain fyrir sķšari heimsstyrjöld? Ašgeršarleysi og undan­hald gagnvart hervęšingu Žżzkalands — meš žvķ kvašst hann tryggja „friš um vora daga". Allir vita hvernig fór. En hver var žį sś frišarstefna, sem raunhęfari var til aš tryggja friš į fjórša įratugnum? Hin „herskįa" hervęšingar­stefna Churchills! En žaš eru ekki ašrir en blindir menn, sem skoša slķka višnįmsstefnu til tryggingar friši sem „hernašar­hyggju" og „strķšs­stefnu" (en žetta eru hugtök, sem sósķalistum eru munntöm um varnarstefnu Vesturlanda).

Ég vil žvķ leyfa mér aš ganga lengra en Morgunblašiš meš žvķ aš fullyrša, aš „sérhver višleitni til frišar" žarf ekki aš vera til góšs, heldur geta sumar frišarleišir jafnvel verkaš til ills og leitt til ófrišar, žótt meiningin hafi veriš góš. Hér skal žvķ tekiš undir įlyktunarorš séra Žorbergs Kristjįnssonar ķ Helgar­póst­inum 27/10/83 (auškennt hér): 

„Kirkjan vill efla réttlęti, frelsi og friš į jörš og styšja alla raunhęfa višleitni til gagn­kvęmrar afvopnunar stórveldanna."

Eftirmįli

„Dęmi" Žjóšviljans um tilraunir Morgunblašsins til aš „gera frišarsinna og ašgeršir žeirra tortryggileg" voru tvö. Ķ 2. grein skulum viš taka til athugunar mešferš Žjóšviljans į sķšara „dęminu". En hafi ofangreint mįl varpaš nokkru ljósi į fölsunarįrįttu žess blašs, žį mun nęsta grein ekki sķšur verša lęrdómsrķk um žaš, hversu erfitt er aš treysta Žjóšviljanum til aš vera hlutlęgur ķ frįsögnum sķnum af žeim umręšum, sem nś eiga sér staš um frišarmįlin.

Jón Valur Jensson er cand. tbeol. og forstöšumašur Kvöldskólans į Ķsafirši.

------------

Jį, žaš var nś ķ žį tķš (1984). Grein žessa mį lķka lesa hér į Timarit.is, og žar sést meš henni mynd af höfundi, eins og hann leit śt žį!

Žetta var žriggja greina flokkur ķ blašinu, og birtist framhaldiš hér fljótlega.


Glįmskyggn Trump?

Ekki lķzt mér į Donald Trump ķ nżrri frétt. Hann viršist reišu­bśinn aš stefna ķ hęttu vörnum NATO-rķkja meš žvķ aš lįta vita, aš honum žyki ekki sjįlf­gefiš, aš įrįs į eitt žeirra beri aš taka sem įrįs į žau öll. Hann talar óvarlega um Eystra­saltsrķkin og viršist ekki sjį atburši heimsins ķ réttum hlut­föllum žegar hann talar um morš į nokkrum hvķtum lögreglu­mönnum ķ eigin landi sem meira stórmįl en erlenda atburši sem ógnaš geta friši ķ Evrópu!


mbl.is Vill gjörbreyta utanrķkisstefnunni
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Skipulögš fjöldamorš islamista į frönskum borgurum ķ Nice: a.m.k. 84 lįtnir, margfalt fleiri sęršir

Sendibķll sem ók į fullri ferš um 2 km leiš ķ gegnum mannžyrpingu reyndist vera hlašinn vopnum, byssum, sprengiefni og handsprengjum. Skotiš var žašan um 50 skotum įšur en drįpsferšin hófst į fullum hraša. ISIS er lķklegasti skipuleggjandinn, enda höfšu samtökin hvatt til žess ķ nóvember aš žessari įrįsarašferš yrši beitt, og žaš var gert ķ įrįs ķ Quebec ķ Kanada žar sem einn hermašur lézt.

Hér kunna aš hafa veriš tveir įrįsarmenn, skv. einni frétt, en ķ öšrum er bķlstjórinn sagšur daušur (skotinn af lögreglu). Greinilega er hér um sjįlfsmoršsįrįs aš ręša, og žaš er ein af fleiri įstęšum žess aš böndin berast aš islamistum.

PS. Įrįsarmašurinn var einn, noršurafrķskur aš hluta a.m.k.:

"Mašur­inn, sem fransk­ir fjöl­mišlar segja aš hafi heitiš Mohamed Lahouaiej Bou­hlel, bjó ķ fjög­urra hęša fjöl­bżl­is­hśsi ķ Nice. Hann var 31 įrs gam­all og af frönsku og tśnisku bergi brot­inn.

Einn nį­granni hans sagši aš svo virt­ist sem Mohamed hafi ekki veriš mjög trśašur. Hann klędd­ist oft stutt­bux­um og hjólaši mikiš. Ann­ar nį­granni seg­ir aš hann hafi aldrei svaraš kvešjum sķn­um eša bošiš góšan dag­inn.

Kona, sem bżr į jaršhęš hśss­ins, seg­ist įvallt hafa veriš tor­trygg­in ķ garš hans vegna žess hvernig hann starši į tvęr dęt­ur henn­ar.

Lög­regl­an gerši hśs­leit ķ ķbśš hans ķ morg­un.

Lög­reglu­menn skutu hann til bana eft­ir aš hann ók bķln­um ķ gegn­um mann­fjöld­ann og myrti ķ leišinni tugi manna. Rann­sak­end­ur mįls­ins reyna nś aš kom­ast aš žvķ hvort hann hafi įtt sér vitoršsmenn." (Mbl.is)

 


mbl.is Sjötķu lįtnir og hundraš sęršir ķ Nice
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Enfant terrible ķslenzkra stjórnmįla bar drįp žriggja og hįlfrar milljónar manna upp į Davķš Oddsson!!!

Įstžór hagaši sér meš eindęmum illa ķ lokažętti sjón­varps­um­ręšna for­seta­fram­bjóš­enda. Hann notaši tęki­fęriš meš engan Davķš viš­stadd­an til aš ljśga upp į hann ljót­um sök­um vegna Ķraks­mįla. Ķ žętt­in­um ķ gęr­kvöldi tal­aši hann reynd­ar um 1,3 millj­ónir fall­inna, en ķ mišj­um fyrri žętti var hann meš įsökun į blaši um aš Davķš bęri įbyrgš į dauša žriggja og hįlfrar milljónar manna!

Svo laug Įstžór žvķ blįkalt, aš Davķš og įheyrendur hans į fundi ķ Kópavogi hefšu gert grķn aš žjįningum hinna vegnu og annarra fórnarlamba žessara ašgerša. Allir munu sannfęrast um žaš, sem skoša myndband frį fundinum, aš fólkinu og Davķš sjįlfum žótti įsökun Įstžórs um aš Davķš hefši drepiš 3,5 milljónir svo fįrįnleg, aš veršskuldaši athlęgi -- og žaš er ekki ķ fyrsta sinn sem Įstžór vekur slķk įhrif meš skringilegum og stundum hneykslanlegum uppįkomum sķnum. En aš misnota svona žįttinn ķ gęr, žegar enginn var til mįlsvarnar, lżsir ašeins óbilgirni og ófrišsemi Įstžórs sjįlfs.

Žessa įsökun lagši hann fram žrįtt fyrir aš įkvöršun um innrįs ķ Ķrak įriš 2003 hafi žegar veriš tekin, įšur en Davķš og Halldór samžykktu žann móralska stušning, sem notašur var til aš setja Ķsland į lista hinna viljugu žjóša. Ennfremur žrįtt fyrir žį stašreynd, aš ķ innrįsinni fórust um 6.000 manns, ekki hįlf milljón, ekki 1,3 og sķzt alls 3,5 milljónir!

Meš heildartalningu fallinna ķ Ķrak öll įrin frį 2003 til 2016 (ž.m.t. vegna hryšjuverka og strķšsašgerša ISIS hin sķšari įr) er hiš nįkvęma eftirlit Iraq Body Count komiš upp ķ 251.000 manns ķ hęstu taln­ingu, meš föllnum óbreytt­um borgurum og strķšandi ašilum og sjįlfsvķgs­mönnum meštöldum.

Į  iraqbodycount.org/ segir: "Documented civilian deaths from violence: 159,843 - 178,611. Total violent deaths including combatants: 251,000." Mjög stór hluti žessara talna byggist į hryšjuverkum sśnnķta og al-Qaķda gegn sjķtum og sjķta gegn sśnnķtum įrum saman, löngu eftir hertöku landsins og eftir aš fjölžjóšaherinn hafši fengiš umboš Sameinušu žjóšanna til frišargęzlu žar. Žarna eru ennfremur meštalin fórnarlömb "Rķkis islams", hinna blóšžyrstu öfgasamtaka ISIS-manna, ķ Ķrak į seinni įrum. Davķš įtti engan hlut aš mįli.

Viš getum ekki tekiš byršina af höndum og hugum žeirra, sem fremja hryšjuverk, kennum ekki öšrum ašilum um, eins og Įstžór gerir žó ķ žessu tilfelli. Og af hverju hlķfir hann Jóhönnustjórninni viš beinni įbyrgš hennar į žvķ aš hafa tekiš afstöšu meš žeirri įkvöršun NATO aš hefja loftįrįsir ķ stórum stķl į Lķbżu įriš 2011? Sį stušningur kom ekki eftir į, heldur var beinlķnis virkur ķ žvķ aš gera žęr loftįrįsir möguleikar. Ķsland hafši neitunarvald um žaš mįl, en Össur og Jóhanna, Steingrķmur og frišardśfan Katrķn Jakobsdóttir og rķkisstjórn žeirra bera öll įbyrgšina į žessu feigšarflani, sem įtt hefur stóran žįtt ķ žvķ aš gera Lķbżu aš landi vopnašra įtaka og eymdar sem hrakiš hefur fjölda fólks į flótta yfir Mišjaršarhafiš til Evrópu.

Žaš er frįleitt aš taka įbyrgšina į hryšjuverkum af heršum gerendanna sjįlfra. Sśnnķti, sem fer inn ķ sjķta-mosku įriš 2005 eša 2010 eša ķ dag og sprengir upp tugi manna (mörg dęmi eru um a.m.k. 100 lįtna ķ slķkum įrįsum į moskur), gerir žaš ekki segjandi viš sjįlfan sig: "Bandarķkin o.fl. rķki réšust inn ķ Ķrak 2003, žess vegna er mér naušugur einn kostur, nįnast sem róbót, aš fórna lķfi mķnu til aš drepa sem flesta óbreytta sjķta, jį, lķka konur og börn!"

segi ég ķ grein į ašalbloggi mķnu ķ gęr, og vķsa ég til hennar um nįnari umfjöllun.


mbl.is Įstžór kaus ķ Hagaskóla
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband