Fęrsluflokkur: Utanrķkismįl/alžjóšamįl

Įhorfiš ķ rżrara lagi

Lķtiš er oršiš gaman aš Sjónvarpinu žegar mašur fęr enga vķkinga, jafnvel ekki danska, hvaš žį enskar prinsessur, ekki einu sinni President Under­wood. Jś, séra Brown hans Chester­tons er jafnan góšur, og Atten­bor­ough į noršur­slóšum var fķnn ķ gęr meš heišarlegum refum, ślfum og ķsbjörnum. Annars er fįtt um fķna drętti ķ žessu Sjónvarpi, jś, sumt ķ lagi ķ fréttum, en Kastljósiš meš endemum hlut­dręgt og misnotaš, bęši af Einari Žorsteins­syni og žeim flestum öšrum nema menningar­stelpunni.

Žaš žarf aš fara aš taka žetta Sjónvarp śr höndum hinna hlutdręgu (enda er ęvi­rįšning engin skylda) og lįta nżtt fólk sverja eiš aš óhlut­dręgnis­reglum Rķkisśtvarpsins.


Noršur-kóresk "frišarnefnd" į vegum stjórnvalda talar śt !

„Žaš ętti aš sökkva fjór­um eyj­um eyja­hafs­ins ķ hafiš meš Juche-kjarn­orku­sprengju. Jap­an žarf ekki aš vera til nį­lęgt okk­ur,“ sagši ķ yf­ir­lżs­ingu nefnd­ar­inn­ar til noršurkór­esku rķk­is­frétta­stof­unn­ar. (Mbl.is)

Brjįlęšiš sem er ķ gangi hjį viškom­andi stjórnvöldum sżnir sig ķ žessum stóryršum. Ennfremur hvernig žeir tala um Sameinušu žjóš­irnar: ör­ygg­is­rįšiš kalla žeir „verk­fęri illsk­unn­ar“ sam­sett af „mśtužęgum“ rķkj­um sem hlżši skip­un­um Banda­rķkj­anna! Og žeir vilja „sökkva“ Jap­an og sveipa Banda­rķk­in „ösku og myrkri“ vegna stušnings rķkj­anna viš višskiptažving­an­ir ör­ygg­is­rįšs Sam­einušu žjóšanna vegna kjarn­orku­tilrauna Noršur-Kór­eu!

Orš eru til alls fyrst. Hugsun žessara ofuręstu stjórnvalda er ekki ašeins veruleikafirrt, heldur stórhęttuleg heimsfriši. Er full įstęša til aš setja žeim stólinn fyrir dyrnar og vonandi meš žeim hętti sem leiši ekki til stórfellds strķšs meš meiri hįttar mannfalli.


mbl.is Hóta aš sökkva Japan og myrkva Bandarķkin
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

LENGSTA HERNĮMIŠ: TĶBET EŠA PALESTĶNA? - endurbirt Morgunblašsgrein

Sveinn Rśnar Hauksson skrifaši hér grein 1. des­ember [2004] um sjįlf­stęšis­mįl Pal­estķnu­araba. Žar hnaut ég um eftir­far­andi orš: "Her­nįm Pal­est­ķnu er oršiš lang­vinnara en nokk­urt annaš ķ sķš­ari tķma sögu mann­kyns." Viš žessa setn­ingu verš ég aš gera žį athuga­semd, aš žetta stenzt engan veginn. Hernįm Vestur­bakkans hefur varaš frį 1967 (Sex daga strķšinu), en Tķbets allt frį 1949-51 žegar kķnverska komm­śnista­stjórnin lagši landiš undir sig. Undarlegt aš geta gleymt žessu! Įstęšan er ekki sś aš žeir landvinningar hafi gengiš ljśflega fyrir sig, öšru nęr. Allar žjóšir, sem nś draga andann, aš Darfśr­mönnum undan­teknum, myndu prķsa sig sęlar yfir hlutskipti sķnu ķ saman­burši viš žęr žjįningar sem hin frišsama žjóš Tķbeta varš aš žola af hendi innrįsar­hersins og sķšar ofstękisfullra Raušra varšliša og annarra ofsękjenda įratugum saman.

Sveinn Rśnar hefur įšur, ķ vištali ķ Śtvarpi Sögu ķ maķ 2003, talaš į sömu nótum, jafnvel ķ enn żktari mynd. Žar sagši hann aš hernįm Ķsraels į Vesturbakkanum vęri "lengsta hernįm sögunnar" og "grimmasta hernįm sögunnar," og er hvort tveggja fjarri lagi. Haršsvķraš hernįm Sovétmanna į Eystrasalts­löndunum hafši t.d. varaš rśma hįlfa öld žegar žvķ loksins linnti um 1991, og til eru mun stęrri dęmi, bęši frį nżlendutķmanum og allt frį fornöld. (Naumast žarf aš taka fram aš meš žessari grein er ekki sagt eitt aukatekiš orš gegn žvķ aš Palestķnumenn eigi aš njóta réttlętis.) Hvaš grimmdina snertir megum viš minnast žess aš mannfall ķ hernįmi Sovétmanna į Afganistan 1979-89 nam 1,5-1,6 milljónum manna, enn fleiri sęršust, og 5-6 milljónir hröktust ķ śtlegš, sem olli stęrsta flótta­manna­vandamįli ķ sögu SŽ. Samt var žetta lķtiš hlutfallslega mišaš viš ašfarir Kķnverja ķ Tķbet, eins og lesa mį um ķ Le livre noir du Communisme (svartbók kommśnismans) o.fl. heimildum.

Alger undirokun žjóšar

Hįlfur 8.000 manna her Tķbets var strįfelldur strax ķ byrjun. Milli 10 og 20% žjóšarinnar (a.m.k. um 432.000 manns) og jafnvel allt aš 700.000 hafa falliš ķ įrįsum 'Žjóšfrelsishersins' kķnverska og annarra ofbeldismanna žašan, ž.m.t. um 70.000 manns vegna hungursneyšar af mannavöldum 1959-63 og um 173.000 (skv. leynižjónustu Dalai Lama) ķ fangabśšunum 166, sem žekktar eru, en žašan sluppu sįrafįir lifandi. Heil munkasamfélög voru send ķ kolanįmurnar. Vart er til sś fjölskylda ķ landinu sem sér ekki į bak įstvini sķnum. Austur- og N-Tķbet (hįlft landiš) var innlimaš ķ héröš ķ Kķna og fólk žar beitt enn meiri hörku en į 'sjįlfstjórnarsvęšinu Tķbet' ķ vesturhlutanum. Fjöldi Kķnverja var fluttur inn, žar af um 300.000 til V-Tķbets, 2/3 žeirra hermenn, og gerši žaš, įsamt meš žjóšnżtingu og nišurbroti landbśnašarhįtta, lķfsafkomu Tķbeta enn erfišari en ella. 'Stóra stökkiš fram į viš' og 'Menningarbyltingin' léku žjóšina grimmilega, m.a. var óheyrilegu magni menningarveršmęta eytt, yfir 6.000 helgistöšum lokaš eša žeim breytt ķ annaš, styttur bręddar upp ķ hundraša tonna tali, myndum og handritum ręnt eša žeim tortķmt, og var sś eyšing margfalt hręšilegri en sś sem talķbanar stóšu fyrir ķ öšru Miš-Asķulandi, Afganistan. Um 100.000 manns tókst aš flżja land, ž.m.t. um hįlfri forystusveit žjóšarinnar og leištoga hennar, Dalai Lama. Mandarķn-kķnverska var til 1979 eina tungumįliš sem leyft var viš kennslu ķ skólum landsins. Tķbezkar konur į barneignaaldri žora naumast aš fara į sjśkrahśs af ótta viš fóstureyšingu eša geldingu. Žegar Hu Jaobang, ašalritari kķnverska kommśnistaflokksins, sótti höfušborgina Lhasa heim 1980, ofbauš honum svo örbirgšin og gjįin milli Tķbeta og Han-Kķnverja žar, aš hann kallaši žaš "hreina og slétta nżlendustefnu".

Heildarfjöldi fallinna Palestķnumanna į Vesturbakkanum og Gaza kemst sem betur fer ekki nema örlķtiš ķ įttina til žeirra skelfilegu talna sem hér mįtti lesa.

Hjarta okkar nęrri?

Hvaš veldur žögn okkar um hlutskipti Tķbeta? Ekki gott atlęti žeirra, svo mikiš er vķst. Žaš vęri stór įvinningur fyrir mįlstaš Tķbets ef žaš fengi žótt ekki vęri nema brotabrot af žeirri athygli sem Palestķna fęr ķ fréttaflutningi fjölmišla. Įstęša vanrękslunnar getur hvorki veriš sś aš Kķnverjar eigi neitt inni hjį okkur né aš Tķbetar hafi gert öšrum žjóšum neitt til miska. Ef ķslenzkir frišarsinnar vilja virkilega finna dęmi um žjóš sem į sér langa frišarhefš og lagt hefur stund į ofbeldislaust lķferni - eša sżna samstöšu meš fólki sem nįnast varnarlaust var knosaš og svķvirt undir hernašarhęl stórveldis, žį eru žaš Tķbetar sem ęttu aš standa okkur einna nęst hjarta. 

Grein žessi birtist įšur ķ Morgunblašinu 13. des. 2004 og į ašalbloggsķšu minni 2007.

  • PS. 27.3. 2008:  Ķ marzmįnuši 2008 voru mikil mótmęli ķ Tķbet gegn yfirrįšum og haršstjórn Kķnverja; a.m.k. 140 Tķbetar hafa veriš vegnir ķ gagnašgeršum Kķnverja til žessa dags. Um žau mįl o.fl. sem Tķbet varšar hef ég nś [ritaš 2008] safnaš saman żmsum vefgreinum mķnum ķ efnisflokkinn Tķbet, Kķna, Taķvan og vķsa hér meš til hans, enda mun ég flokka skrif mķn um Tķbet framvegis ķ žį efnismöppu. – JVJ.

Fįum Tengjur aftur! - og af snillingnum Loreenu McKennitt

Afskaplega er žessi mašur į Rįs 2 į 5. tķmanum meš slappan tónlistarsmekk, graut af żmsu lélegu, žó eitthvaš gott į milli; mašur žarf hvaš eftir annaš aš skrśfa nišur ķ tękinu. Žį var nś munur aš hafa Tengjurnar hans Kristjįns Sigurjónssonar (nśverandi fréttamanns) hér į įrum įšur, fyrir hartnęr aldar­fjóršungi, žaš voru frįbęrir žęttir meš margvķslegri heimstónlist af bezta tagi og full įstęša til aš endur­aka žį eša gefa honum frjįlsar hendur til aš halda įfram žar sem frį var horfiš. smile

En fķn rödd hans skilaši honum ķ žularstarf og sķšan į fréttamannsstól. Žótt hann skipi hann įn žess aš mašur hafi séš neina įstęšu til athugasemda (eins og viš suma ašra), žį ętti aš vera hęgur vandi aš gera Tengjur aftur aš vikulegum žętti, žaš gęti bętt tónlistarsmekk margra.

Svo heyrist aldrei ķ hinni kanadķsku Loreenu McKennitt ķ śtvarpinu, hvaš žį į sértónleikum ķ Hörpu, og žaš er ekkert minna en hneyksli!

Image result for Loreena McKennitt  Image result for Loreena McKennitt  Image result for Loreena McKennitt Loreena McKennitt

Nęr žrjįr og hįlf milljón hafa til dęmis horft į žetta myndband af Night Ride Across the Caucasus, 4,2 milljónir į The Mystic“s Dream og 4,8 milljónir į The Old Ways, heillandi lag. Sjį einnig: The Dark Night of the Soul, svo aš eitthvaš sé nefnt.  

Mikiš er af fallegu myndefni meš žessum myndböndum, en hitt alveg sérstök upplifun aš sjį hana sjįlfa, žessa afburša-söngkonu, hörpuleikara og tónskįld meš sķnu vel mannaša liši hįgęša-tónlistarmanna, t.d. hér ķ Nights from the Alhambra.

Hér syngur hśn hiš gamla, fagra, enska jólalag GOD REST YE MERRY GENTLEMEN (viš žaš hef ég samiš annars konar ljóš), og į eftir kemur Good King Wenceslas meš fallegu myndefni.

Mummers dance er afar fallegt lag. Og hér er ęvintżriš sem ég var aš leita aš: The Bonny Swans: fullkomin hljóšgerš, en įn myndasögunnar sem ég var aš leita aš. Sama lag, į tónleikum hennar. Önnur gerš, į öšrum tónleikum hennar, meš spęnskum texta undir og hśn į hörpunni.

The Lady of Shalott (Loreena į hörpunni), viš ljóš Alfreds Lord Tennyson -- hér sett fram ķ fallegum myndum, sumum žeirra gömlum mįlverkum, trślega viš žessa žekktu sögn, en ég hef žó séš žetta sett mun betur fram ķ myndum sem fylgja efnisžręšinum vel. Žetta er aš sumu leyti betra.

Svo geta menn róaš sig nišur viš Tango to Evora og hlustaš nęst į magnaš lagiš Marrakesh Night Market og horft į fallegar nįttśru- og mannlķfsmyndir.

En hvernig skyldi hśn hafa hljómaš fyrir 27 įrum? Hér syngur hśn į žriggja kortera, nķu laga tónleikum ķ Vancouver. Einn ritar žar undir: "What a wonderful blessed talented lady!! Her voice takes me to places magical and opens vistas of universes and times otherwise unknown." Vel męlt.


Af ķslenzkum kommśnistum

 

Fjöldamoršingja fylgismenn

fundizt hafa ķss į landi.

Sķzt vildu verja frį grimmu grandi

Gślagfólk. Žess mį minnast enn,

aš žeirra fekk Stalķn žjónustu“ aš njóta,

er žręttu žeir fyrir hans glępina ljóta!

5.8.2017


Af išjusömum Prince Philip

Žvķ fer fjarri, aš brezka konungs­fjölskyldan stundi išjuleysi og einbert rįp meš hunda sķna og lśxus­ferša­lög. Her­tog­inn af Ed­in­borg veršur nk. miš­viku­dag meš sitt 22.220. op­in­bera verk­efni viš skrśšgöngu kgl. her­flot­ans, "en hann starfaši sem sjó­lišsfor­ingi ķ sķšari heims­styrj­öld." Hann hef­ur fariš ķ 637 op­in­ber­ar feršir er­lend­is og flutt 5.496 ręšur, og geri ašrir betur! Hefur hann reyndar haft ęrinn tķma til allrar sinnar išjusemi fyrir brezka rķkiš og žegna žess: er oršinn 96 įra gam­all and still going strong!

Tvisvar sį ég til hans ķ Englandi į nįmsįrum mķnum žar, viš “dinner in Hall“ ķ collegķi mķnu, St John“s College, Cambridge, žar sem hann sat viš hįboršiš og var sérstaklega kynntur og įvarpašur (en viš nemendurnir viš langboršin ķ salnum), og viš heimsókn žeirra hjóna ķ St John“s College School, žar sem Andri stjśpsonur minn var nemandi.

Filippus prinz er sérlega vel gefinn mašur og brįšfyndinn aš auki. smile Geta mį žess, aš hann er ķ beinan karllegg kominn af Kristjįni IX Danakonungi, žeim sem gaf okkur stjórnarskrįna 1874. En ķ beinan móšurlegg er hann 4. ęttlišur frį Viktorķu drottningu og žannig fręndi konu sinnar, hennar hįtignar Elķsabetar II. Žvķ vķsa ég nś į greinarkorn um Prince Philip, meš ęttartölu og skjaldarmerki, žar sem silfurlitan, flattan, en krżndan ķslenzka saltfiskinn er m.a. aš finna į raušum fleti.


mbl.is Tekiš žįtt ķ 22.219 opinberum verkefnum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hįskalegur įrekstur stórveldanna vegna Sżrlands - Rśssar hóta Bandarķkjamönnnum

Stjórnvöld ķ Rśsslandi hafa tilkynnt bandarķskum yfirvöldum aš žau muni lķta į flugvélar žeirra sem skotmork og fylgjast meš žeim sem slķkum. Žetta gera žau vegna žess aš Bandarķkjaher skaut nišur flugvél sżrlenska hersins sem gerši loftįrįsir į hersveitir sem njóta stušnings Bandarķkjahers." (Rśv segir frį.)

Hęttan viršist veruleg.

Rśssar hafa einnig lżst yfir aš žeir muni loka į samskipti landanna ķ tengslum viš hernašarašgeršir ķ Sżrlandi, en žeim var ętlaš aš koma ķ veg fyrir slys ķ lofti. Bandarķsk F/A-18E Super Hornet skaut vélina nišur, sem var sprengjuflugvél af geršinni Su-22 ... (Sama frétt.)


mbl.is Skaut nišur sżrlenska herflugvél
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Spiderman speaking

Spiderman • 5 hours ago

So far since Trump, no Jihadist attack on US soil (look at facepalm Europe), no North Korea nuclear test (4 during Obama), lowest employment rate since 2001, improving NATO spending from allied countries, 0 Syria chemical attack since Trump's response, highest stock market level in history.

And what Dems and their MSM propaganda machines have to say? Worst president ever and let“s resist and start a civil war? No wonder they lost the House, the Senate, and the White House. And wha“s with this self-claimed "social elite" status by Dems supporters?

Žaš er svo sem allt ķ lagi aš žessar įbendingar komi hér fram.

 


”Žjóšviljinn” og frišarumręšan, 1. grein

[Endurbirt śr Mbl. 3.2. 1984, s.33]

–– eftir Jón Val Jensson

Nokkur vešrabrigši hafa oršiš ķ afstöšu ķslenzkra sósķalista til kirkju og kristin­dóms, a.m.k. į ytra borši. Orsökin er ekki neitt uppgjör viš efnis­hyggju­grund­völl marx­ismans, heldur fyrst og fremst samskiptin viš frišarhreyfinguna, sem undanfarin žrjś įr hefur veriš ķ uppgangi į Vestur­löndum og m.a. nįš rękilegri fótfestu innan kristinnar kirkju. (Önnur įstęša, sem oft hefur haft žau įhrif aš milda fjandskap marxista śt ķ trś og kristni, er sś stašreynd, aš ótaldir kirkj­unnar menn hafa beitt sér af afli gegn žjóšfélagslegu misrétti ķ vestręnum löndum, oft ķ nafni kristinnar trśar, og hafa fįeinir žeirra jafnvel gengiš til lišs viš sósķalķska flokka utarlega į vinstri vęng stjórnmįlanna.)

Samskipti bįšum ašilum til góšs?

Ég get ķ sannleika sagt ekki óskaš sósķalistum nema hins bezta af žeim samskiptum viš kristna frišar- og réttlętissinna, sem komizt hafa į milli žessara ólķku hópa. Allt, sem dregur śr tiltrś sósķalista į efnishyggju marxismans og žeim sjįlfbirgingshroka margra žeirra, aš žeir bśi einir yfir réttum lausnum į vanda mannkyns, ętti aš geta oršiš žeim til góšs. En augljóst er, aš birting predikana- og greinarstśfa eftir presta ķ Žjóšviljanum og almennt talaš vinsamlegri tónn žess blašs ķ garš kirkjunnar bżšur žvķ heim, aš tryggir lesendur blašsins verši óvissari meš sinn marxisma og tżni nišur sķnum kreddulęrdómi. Žetta er aušvitaš ekki meiningin — og žess jafnvel gętt aš lįta helzt ekki fylgja slķkum tilvitnunum til presta annaš en žaš, sem beint eša óbeint nżtist mįlstaš Žjóšviljans sjįlfs. En „Andinn blęs žar, sem hann vill," segir heilög Ritning, og žaš er von mķn, aš žessar breyttu ašstęšur megi smįm saman gera ķslenzka sósķalista umburšarlyndari og nęmari gagnvart žvķ, sem kristindómurinn hefur fram aš fęra til lausnar į okkar andlegu og veraldlegu vandamįlum.

En hér er ekki stungiš nišur penna til žess aš ręša um žau hollu įhrif, sem mįlsvarar trśar og kirkju gętu haft į ķslenzka sósķalista (ž.m.t. kommśnista). Ętlun mķn er öllu fremur sś aš vekja athygli į žvķ, hvernig Žjóšviljinn hefur i žessu sambandi beitt vķsvitandi mistślkunum ķ umręšu sinni um frišarmįlin, m.a. meš žvķ aš notfęra sér śt ķ yztu ęsar róttęk ummęli nokkurra klerka, į mešan žagaš er um önnur ummęli žeirra og annarra, sem ekki ganga ķ sömu įtt. En af žessu mį rįša, hvaš ķ raun bżr į bak viš flangs Žjóšviljans utan ķ kristna frišarsinna. Ętti žaš aš geta kennt žeim sķšarnefndu aš varast aš reiša sig į fréttaflutning Žjóšviljans af frišarbarįttunni, af žvķ aš blašiš fjallar ekki hlutlęgt um višhorf kirkjunnar manna til strķšs og frišar, heldur tślkar žau aš vild eins og bezt getur hentaš stefnu Žjóšviljans sjįlfs. Aš óbreyttu vęri žvķ fįvķslegt aš ętla, aš kristnir frišarsinnar hafi jafngott af samskiptunum viš sósķalista eins og vęnta mį, aš sósķalistarnir geti haft af samskiptum viš žį fyrrnefndu.

Enn er aš geta eins įberandi žįttar ķ mistślkunum Žjóšviljans ķ žessu sambandi, ž.e. aš gera allt žaš, sem unnt er til aš sverta og rangfęra mįlflutning žeirra frišarsinna, kristinna sem annarra, er vilja knżja į um gagnkvęma afvopnun ķ staš einhliša uppgjafar Vesturveldanna. Öllu žessu munu gerš nokkur skil ķ žremur samfelldum greinum hér ķ blašinu.

Ofbeldi ķ staš rökręšna

Menn fengju harla ljóta hugmynd um mįlflutning Morgunblašsins af frišar­mįlum, ef žeir lęsu ašeins Žjóšviljann. Ķ žęttinum „Klippt og skoriš" ķ Žjóšviljanum 29. des. sl. mį greina nokkra hęfni ķ įróšurs­brögšum, en hins vegar örlar žar ekki į hęfileika til aš geta tekiš upp žrįšinn ķ skynsam­legri umręšu, žar sem „sķšasti ręšumašur" hafši skiliš viš efniš meš gildum rökum (ég vķsa hér til umfjöllunar Staksteina Morgunblašsins um frišarmįlin, sem brįtt veršur getiš nįnar). Ķ staš žess aš glķma viš žau rök į sanngirnis­grundvelli eru žau viljandi žöguš ķ hel ķ Žjóšviljanum og sķšan byrjaš hnśtukast ķ litlum tengslum viš efniš, eins og tķtt er ķ pólitķskri umręšu hérlendis. En žaš er vansi į góšum blašamanni aš vera ekki fęr um aš taka žįtt ķ rökręšum um žaš efni, sem hann tekst į hendur aš skrifa um. Auk žess lżsir žaš naumast viršingu fyrir mikilvęgi og alvöru frišar­umręšunnar aš una žvķ ekki, aš hśn lśti skynsemdar­rökum, heldur ljśga meš žögninni og öšrum mistślkunum.

Hrein valdbeiting er jafnan talin hin skżra mótsetning mįlefnalegra rökręšna. Margt af žvķ, sem skrifaš er ķ dagblöšin, viršist aftur į móti fremur hugsaš sem žjösna­kennd hagnżting į žvķ tękifęri aš hafa frjįlsar hendur til aš hagręša stašreyndum į kostnaš „andstęš­ingsins" heldur en alvarleg višleitni til aš taka žįtt ķ vitręnni umręšu, žar sem sannleikans er leitaš og hann stig af stigi leiddur ķ ljós meš žvķ aš skoša rök bęöi meš og móti įkvešnum mįlstaš. Žjösnahįttur af žvķ tagi mį kallast e.k. andlegt ofbeldi, en žetta er einmitt žaš, sem er einkenniš į umręddri grein ķ Žjóšviljanum.

„Klippt og skoriš" ķ Žjóšviljanum

Ķ inngangi aš rangfęrslum sķnum segir Žjóšviljinn: „Hinar almennu og lįtlausu frišarašgeršir į Žorlįksmessu ķ Reykjavķk og vķšar fara svo fyrir brjóstiš į Morgunblašs­mönnum, aš žeir sjį įstęšu til aš naggast (sic) og nudda utan ķ frišarsinna ķ fyrsta blaši eftir jól. Mogginn reynir nś eins og alltaf įšur aš gera frišarsinna og ašgeršir žeirra tortryggileg. Um žetta skulu nś nefnd dęmi." (Takiš vel eftir žessu sķšasta, viš eigum eftir aš skoša, hvaša dęmi verša notuš til aš sanna žessar fullyršingar.)

Žaš veršur engan veginn séš af žessum formįla, aš Staksteinagrein Mbl. 28. des. var ķ rauninni öll į bandi frišarstefnu. Žar var žvķ einmitt fagnaš, aš frišargangan į Žorlįksmessu hafi „fariš fram meš allt öšru sniši aš žessu sinni en undanfarin įr, žegar Samtök herstöšvaandstęšinga fóru žar meš forystu. Nś létu žeir til sķn taka, sem ręša um friš į öšrum forsendum en herstöšvaandstęšingar, sem vilja einhliša afvopnun Vesturlanda og aš hśn hefjist meš žvķ, aš Ķsland verši opiš og varnarlaust."

Ķ Staksteinagreininni er ennfremur vitnaš ķ įvarp žeirra, sem stóšu fyrir blysförinni, žar sem lżst er trś į mikilvęgi žess, aš Ķsland stušli aš friši og afvopnun į alžjóšavettvangi, m.a. meš žvķ aš vinna aš stöšvun į framleišslu kjarnorkuvopna. Höfundur Staksteina bętir viš: „Undir žetta og öll žau markmiš, sem lżst er ķ įvarpi blysfarenda gegn kjarnorkuvį į Žorlįksmessu, geta allir tekiš, sem unna friši. Hitt er ljóst, aš ekki eru allir į einu mįli um leiširnar aš markmišinu. Hvernig er bezt stušlaš aš friši og afvopnun? Hvaša leiš er įrangursrķkust til aš stöšva framleišslu kjarnorkuvopna? Hvaš er įtt viš meš „sérhverri višleitni" ķ žįgu frišar į jöršu?" (Auškennt hér, JVJ.)

Žaš eru žessar skynsamlegu og ešlilegu spurningar, sem Žjóšviljinn reynir aš lįta lķta śt sem ótękar und­an­fęrslur og mįlalengingar. En hljótum viš ekki aš reyna aš gera upp viš okkur, hvaša leišir séu raunhęf­astar og affara­sęlastar til aš tryggja heimsfrišinn? — Staksteinar hafa m.a. žetta aš segja um leiširnar:

„Žaš eru įtökin um leiširnar aš markmišunum, sem sett hafa svip sinn į umręšur į Vestur­löndum undanfarin įr. Žar telja sumir beztu leišina vera žį, aš Vesturlönd haldi aš sér höndum, lįti undir höfuš leggjast aš svara vķgbśnaši Sovétmanna ķ sömu mynt ķ žeirri von og trś, aš rįšamenn ķ Kreml sjįi aš sér viš žaš. Ašrir eru žeirrar skošunar, aš eina leišin til aš nį įrangri ķ afvopnunarmįlum sé, aš Vesturlönd sżni festu og treysti varnir sķnar, um leiš og reynt sé aš nį samkomulagi viš kommśnista­rķkin um gagnkvęma afvopnun. Sķšari leišin hefur oršiš ofan į hjį rķkisstjórnum Atlantshafsrķkjanna." Hvaša skošun sem menn annars hafa į afstöšu Staksteina­höfundarins, žį er a.m.k. ljóst, aš hann ręddi um mįliš meš rökum. Hér var frišar­hreyfingunni sżnd full viršing meš žvķ aš fjalla jįkvętt um markmiš hennar og freista žess aš fį botn ķ žaš, hvaša leišir séu raunhęf višleitni ķ žįgu frišar.

En ķ grein Žjóšviljans er allt žetta „klippt og skoriš" nišur. Žar er ekki minnzt einu orši į žaš, aš Mbl. setti ekki ašeins fram žį spurningu, hvaš įtt vęri viš meš „sérhverri višleitni" til frišar, heldur fylgdi žeirri spurningu eftir meš rökstuddum įbendingum um naušsyn žess, aš ekki verši lįtiš gott heita, aš sś afvopnunarleiš byrji meš einhliša stöšvun į framleišslu og uppsetningu kjarnorku­vopna ķ V-Evrópu, į sama tķma og Rśssar hafa raskaš stórlega vopnajafnvęgi ķ įlfunni meš uppsetningu eigin kjarnorkuflauga.

Žaš var į žaš bent ķ The Times 4. jan. 1983, aš tilboš Rśssa um aš fękka SS-20-flaugum (įn žess žó aš glata yfirburšum sķnum į žessu sviši), ef NATO-rķkin hęttu viš uppsetningu stżriflauganna, hefši alls ekki komiš fram nema vegna žess, aš vestręn rķki stóšu fast gegn öllum kröfum um einhliša afvopnun. Stefna gagnkvęmrar afvopnunar (multilateralism) hafši žannig žegar sżnt sig aš vera įrangursrķk til aš fį Rśssa til aš gera tilslakanir į yfirgangs­stefnu sinni.

En Žjóšviljinn slęr striki yfir allar skynsamlegar umženkingar um raunhęfa frišarvišleitni og segir: „Morgunblašiš skilur ekki bošskapinn til rķkisstjórnarinnar og žjóšarinnar og spyr af žjósti: Hvaš er įtt viš meš „sérhverri višleitni" ķ žįgu frišar į jöršu? Von aš Mogginn spyrji (— en Žjóšviljinn žegir hér vandlega um svar Morgunblašsins viš žessari spurningu! — Innskot JVJ). Blašiš hefur nefnilega gengiš allra gagna lengst ķ aš verja stefnu NATO og žaš herskįasta, sem uppi er hverju sinni ķ alžjóšastjórnmįlum." (Aths. JVJ: Varši žį Morgunblašiš innrįs og įrįsarstrķš Sovétrķkjanna ķ Afghanistan? Eša telst žaš kannski ekki svo „herskįtt" strķš?)

Raunhęf frišarvišleitni

Žjóšviljinn klykkir śt meš „rökstušningi" sķnum ķ žessu fyrra „dęmi" meš eftirfarandi oršum: „Morgunblašiš veit lķka af hyggjuviti sķnu, aš žaš styšur ekki sérhverja višleitni ķ žįgu frišar į jöršinni. Hvaša višleitni ķ žįgu frišar į jöršinni styšur Morgunblašiš?"

Ég tala aušvitaš ekki fyrir Morgunblašiš og myndi heldur ekki kęra mig um slķkt, žar sem ég er ekki aš öllu leyti sammįla žvķ um afstöšuna til frišar- og varnarmįla, enda žótt ég standi ķ meginatrišum meš žvķ gegn stefnu Žjóšviljans. En ég geng hér fram til varnar vegna žess aš Žjóšviljinn er aš varpa rżrš į grund­vallar­višhorf flestra fylgismanna Sjįlfstęšis­flokksins og fleiri flokka ķ žessu mįlefni: Frišur veršur naumast tryggšur meš einhliša frumkvęši Vesturveldanna ķ afvopnunar­mįlum į žeim tķma, sem žau eru veikari ašilinn ķ Evrópu bęši hvaš snertir hefšbundin vopn og kjarnorkuvarnir, heldur eigum viš aš žrżsta į um samhliša afvopnun stórveldanna įn žess aš raska um of, mešan į žessu stendur, žvķ „jafnvęgi óttans", sem hefur veriš grundvöllur frišar ķ Noršur- og Vesturįlfu sķšustu įratugi.

Žaš er einfalt mįl aš svara spurningu Žjóšviljans. Morgunblašiš styšur raunhęfa afvopnunarvišleitni. Spurningunni mį einnig svara meš öšrum spurningum: Hvaša frišar­višleitni studdi Chamberlain fyrir sķšari heimsstyrjöld? Ašgeršarleysi og undan­hald gagnvart hervęšingu Žżzkalands — meš žvķ kvašst hann tryggja „friš um vora daga". Allir vita hvernig fór. En hver var žį sś frišarstefna, sem raunhęfari var til aš tryggja friš į fjórša įratugnum? Hin „herskįa" hervęšingar­stefna Churchills! En žaš eru ekki ašrir en blindir menn, sem skoša slķka višnįmsstefnu til tryggingar friši sem „hernašar­hyggju" og „strķšs­stefnu" (en žetta eru hugtök, sem sósķalistum eru munntöm um varnarstefnu Vesturlanda).

Ég vil žvķ leyfa mér aš ganga lengra en Morgunblašiš meš žvķ aš fullyrša, aš „sérhver višleitni til frišar" žarf ekki aš vera til góšs, heldur geta sumar frišarleišir jafnvel verkaš til ills og leitt til ófrišar, žótt meiningin hafi veriš góš. Hér skal žvķ tekiš undir įlyktunarorš séra Žorbergs Kristjįnssonar ķ Helgar­póst­inum 27/10/83 (auškennt hér): 

„Kirkjan vill efla réttlęti, frelsi og friš į jörš og styšja alla raunhęfa višleitni til gagn­kvęmrar afvopnunar stórveldanna."

Eftirmįli

„Dęmi" Žjóšviljans um tilraunir Morgunblašsins til aš „gera frišarsinna og ašgeršir žeirra tortryggileg" voru tvö. Ķ 2. grein skulum viš taka til athugunar mešferš Žjóšviljans į sķšara „dęminu". En hafi ofangreint mįl varpaš nokkru ljósi į fölsunarįrįttu žess blašs, žį mun nęsta grein ekki sķšur verša lęrdómsrķk um žaš, hversu erfitt er aš treysta Žjóšviljanum til aš vera hlutlęgur ķ frįsögnum sķnum af žeim umręšum, sem nś eiga sér staš um frišarmįlin.

Jón Valur Jensson er cand. tbeol. og forstöšumašur Kvöldskólans į Ķsafirši.

------------

Jį, žaš var nś ķ žį tķš (1984). Grein žessa mį lķka lesa hér į Timarit.is, og žar sést meš henni mynd af höfundi, eins og hann leit śt žį!

Žetta var žriggja greina flokkur ķ blašinu, og birtist framhaldiš hér fljótlega.


"Barįttan um Frakkland" - Macron og Le Pen skiptust į um aš vera efst

Er meš allżtarlegan pistil um śrslit frönsku forseta­kosning­anna ķ fyrri umferš, žegar rśm­lega 40 milljónir atkvęša hafa veriš taldar, į Mogga­bloggi Ķslensku žjóš­fylk­ingar­innar, hér: Macron og Le Pen įberandi efst ķ frönsku forsetakosningunum. "Bylting," segir The Times.


mbl.is Barįttan um Frakkland
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Um bloggiš

Jón Valur Jensson

Höfundur

Jón Valur Jensson
Jón Valur Jensson

Hér endurbirtast mikilvægar greinar um grundvallarmál sem ég hef ritað á öðrum vefsíðum eða í blöðum, auk tilfallandi pistla öðru hverju. Og hér er ætlazt til að þeir sem leggja inn í kaupfélagið sýni lágmarks-kurteisi - og birti nafn sitt með. Aðal-blogg höfundar er HÉR (tenglar þar á fleiri). Netfang /e-mail : jvjensson@gmail.com

Okt. 2017
S M Ž M F F L
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

Nżjustu myndir

  • P1010222
  • article-2571437-1BF681DA00000578-610 634x500
  • 11054348 721973557924495 4908948604505646644 n
  • 1 28 aquinas
  • Jón Valur Jensson

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (24.10.): 9
  • Sl. sólarhring: 65
  • Sl. viku: 372
  • Frį upphafi: 95276

Annaš

  • Innlit ķ dag: 9
  • Innlit sl. viku: 294
  • Gestir ķ dag: 9
  • IP-tölur ķ dag: 9

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband